Darganotas ir tamsias lapkričio dienas Vidzgirio progimnazijoje praskraidrino projekto ,,Garsovaizdžiai“ veiklos. Įvyko trys užsiėmimai su muzikologe Ieva Gudaityte.
Lapkričio 10 dieną mokiniai dvi pamokas pradėjo nuo namų darbų ir garso teorijos aptarimo. Susipažino su garso banga, aptarė, kaip ji sklinda, šiek tiek pradėjo kalbėti apie tai, kodėl skirtingi objektai ir erdvės skamba kitaip. Didžiąją susitikimo dalį dirbo grupėse. Kiekviena grupė paeiliui ėjo įrašinėti pasirinktą mokyklos garsą su į klasę atsineštais diktofonais, paskui apie garsus kūrė minčių žemėlapius. Tai skatino kelti klausimus pasirinktam garsui, jo kontekstui, pasirinkimo priežastims bei kitaip lavinti kritinį klausymą ir klausymo analizę. Buvo smagu matyti pirmąsias integracijas su kitais mokomaisiais dalykais. Technologijų mokytoja pasiūlė vienai grupei paanalizuoti, kaip skamba skirtingos kerpamos medžiagos. Mokiniams iškilo įvairių kontekstinių ryšių įžvalgų, tarkim, trankomų durų ir emocijų sąryšis. Buvo atkreiptas dėmesys į bėgimo ritmiškumą ir tokiam garsui atsirasti reikalingas erdves (mokykla, ne namai ir pan.).
Lapkričio 19 dienos pamoka – tarsi ,,lengvas įėjimas“ į integruotas pamokas. Muzikos pamokoje buvo kalbama apie instrumentus. Pamoka prasidėjo įrašytų garsų aptarimu, garso bangų žiūrėjimu. Po to pereita prie teorinės susitikimo dalies, aptarta, kaip veikia styginiai ir pučiamieji instrumentai. Mokiniai susipažino su kompleksine garso banga, lygino ją su gryna sinusoide. Antroje pamokos dalyje įvairias užduotis atliko grupelėmis. Kol vieni išeidavo į mokyklą ieškoti atsitiktinių instrumentų (rastas radiatorius, jungiklis, vanduo), kiti kūrė instrumentus iš kasdienių įrankių. Su dar kita grupele išsiaiškinta, kaip veikia pianinas. Kai kurie vaikai, nenorėję dirbti grupėse, ieškojo įdomių instrumentų internete arba turėjo išsiaiškinti, kaip veikia metalafonas. Pamokos pabaigoje aptartos veiklos, pasiklausyta įdomesnių instrumentų pavyzdžių.
Lapkričio 24 dienos susitikimas buvo sudarytas iš dviejų dalių: anksčiau įrašytų garsų perklausymo bei aptarimo ir pokalbio apie ritmą. Mokiniai diskutavo, kas yra ritmiška, o kas yra ne, mokėsi sekti ritmą. Įdomu tai, kad vaikai, paprašyti sugalvoti bet kokį ritmą, pradėjo kurti, o ne galvoti apie ritmus, esančius jų aplinkoje. Didžioji pamokos dalis skirta praeito susitikimo metu įrašytų mokyklos, kaip ,,instrumentų” garsų, klausymuisi. Klausymasis pačių mokinių darytų įrašų sukėlė didelį susidomėjimą, girdimi pačių balsai ir komentarai – juoką. Bandyta išgirsti ir atpažinti įrašytus garsus arba rasti jiems asociacijų. Tai sekėsi visai neblogai, ir užduotis tapo aktyviu garso nevienareikšmiškumo, jo kontekstinio signalo reikšmės pavyzdžiu.
Kelios grupės dirbo atskirai, kartu peržiūrėjo įrašo garso bangą ir atsirinko, kurie garsai patinka labiau, kurie mažiau. Kita klasės dalis – tie, kurie nespėjo praeitą susitikimą – ėjo įrašinėti mokyklos garsų, kaip ,,instrumentų”. Dar kiti mokiniai galvojo, kokio ,,garsovaizdiško” instrumento norėtų mokykloje.
Susitikimo pabaigoje aptarti surinkti garsai, balsuota, ar jie labiau ritmiški, ar melodiški. Beveik nebuvo garsų, kuriems atsakymai buvo vienbalsiai, kas ir tapo skiriamuoju ,,muzikos” bei ,,pasaulio” instrumentų skirtumu.
Edita Surdokienė,
vyresnioji matematikos ir informacinių technologijų mokytoja
Ieva Gudaitytė,
muzikologė
