Nuo 1999 m. vasario 21-oji Jungtinių Tautų paskelbta Tarptautine gimtosios kalbos diena.
Šventajame Rašte teigiama, kad žmonės senais laikais kalbėjo viena kalba. Tačiau jų kalbas sumaišė Dievas, kai tie užsimanė pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų patį Dievą pasiekti. Kalbininkai taip pat tvirtina, kad visos dabartinės pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos – prokalbės.
5a klasės mokiniams gimtosios kalbos dienai paminėti mokyklos skaitykloje vyko lietuvių kalbos pamoka, kurią vedė lietuvių kalbos mokytoja Milda Vilkelytė.
Pamokos metu penktokai pasidalijo mintimis, jog lietuvių kalbą jie vartoja žaisdami, juokaudami, klaidindami, atpažindami, kreipdamiesi, sveikindami, kalbindami, nagrinėdami, iliustruodami, kurdami. Iš lietuvių kalbos mokytojos pasakojimo mokiniai išgirdo, jog jau mūsų seneliai jautė žodžio skonį burnoj. Jie mokėjo pasaką pasekti, mįslę įminti, paukščio giesmelę pamėgdžioti, žaidimą pažaisti, greitakalbę – greit greit pasakyti. Senoliai mokėjo pašmaikštauti, pajuokauti, galima net patvirtinti, kad neieškodavo žodžio kišenėje.
Po diskusijos vaikai patys pabandė atlikti įvairias kalbines bei kūrybines užduotis. Viktorinoje ,,Neieškok žodžio kišenėje“ rungėsi šios klasės komandos: ,,Gudručiai“, ,,Moksliukai“, ,,Žiniukai“ ir ,,Protuoliai“. Geriausiai sekėsi ,,Moksliukų“ komandai. Ji užėmė pirmąją vietą ir tapo viktorinos nugalėtoja!
Įsivertindami savo žinias, 5a klasės mokiniai suprato, kaip yra svarbu labai gerai mokėti gimtąją kalbą, gerbti ją ir branginti ne tik paminint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, bet visada. Belieka pritarti poeto Just. Marcinkevičiaus minčiai: ,,Tad kalbėkime tik dideliais ir labai švariais žodžiais“.
Vasario 21-ąją, lietuvių kalbos mokytojų Kristinos Klimavičienės ir šio straipsnio autorės paraginti, paminėkime progimnazijoje su mokiniais gimtosios kalbos dieną ir pamąstykime apie kalbos svarbą mūsų gyvenime, apie tai, kad žmonija pradėjo vystytis tik atsiradus kalbai.
Milda Vilkelytė,
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
