Birželio 29-30 dienomis Alytaus Vidzgirio progimnazijos mokytojai pagilino gamtosauginio ugdymo (si) žinias dalyvaudami edukacinėje išvykoje ,,Aukštaitijos krašto lobiai“. Išvyką mums suorganizavo mokyklos direktorius Artūras Čiurlionis, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Neringa Babijonienė, geografijos mokytoja Marytė Narmontienė, technologijų mokytoja Aldona Kadziauskienė. Renginio koordinatorė – Alytaus švietimo darbuotojų tobulinimo (si) padalinio vedėja Vilija Padimanskienė.
Atvykusius į ežeringą Zarasų kraštą birželio 29 dieną mus sutiko miesto turizmo ir verslo informacijos centro gidas Evaldas Dumbravas. Kelionę pradėjome nuo Antalieptės marių. Aplankėme Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią Salake. Tai didžiausia ir gražiausia bažnyčia Lietuvoje, panaši į pilį. Įdomu tai, kad bažnyčios stilius yra neoromaninis su neogotikos elementais, o bažnyčia pastatyta iš akmenų. Viduje įamžintos istorinės asmenybės.
Daug sužinoję apie Gražutės regioninį parką, tekančią Šventosios upę, vykome į Visaginą. Gidas supažindino su netradiciniu miesto išplanavimu. Mieste galima pamatyti penkių skirtingų namų tipus, miesto herbą – gervę, Visagino ežerą su labai gera sporto baze (ten treniravosi kanojininkas Jevgenijus Šuklinas), pasivaikščioti pažintiniais takais. Apžiūrėjome Ignalinos atominės elektrinės simuliatorių (dabar ten įkurtas muziejus). Šiek tiek pavažiavę, pamatėme ir pačią atominę elektrinę iš išorės.
Pakeliui į Zarasus aplankėme Pirmojo pasaulinio karo išlikusius bunkerius, matėme skaidrų ir didelį Drūkšių ežerą. Kelionės laikas neprailgo. Ir štai mes jau Zarasuose. Zarasai – Šiaurės Rytų Lietuvoje virš septynių ežerų iškilęs miestas, dar nuo seno žinomas kaip Lietuvos Šveicarija. Mieste lankytojas turi galimybę pasigrožėti Zaraso ežeru ir jo salomis nuo miesto vizitine kortele jau spėjusiu tapti apžvalgos rato. Teko pėsčiomis vaikščioti po Zarasų miestą ir klausytis įdomaus pasakojimo apie kalvų ir ežerų apjuostus Zarasus. Išgirdome miestą garsinusių ir garsinančių žmonių pavardes, buvome Sėlių aikštėje, matėme Didžiąją Zaraso ežero salą, lipome į rato pavidalo apžvalgos bokštą. Septyniolikos metrų aukštyje vienas sudėtingiausių architektūros statinių Lietuvoje atveria vaizdžią ežero panoramą su Didžiąja sala – viena didžiausių salų Lietuvoje, vykstančių vasaros renginių vietų, gausybę istorijų serginčia miesto širdimi.
Jeigu dar kas nors nežinote, tai reikėtų paminėti, jos Zarasuose gyvena garsus Lietuvos poetas Juozas Erlickas.
Birželio 30 dieną edukacinė išvyka tęsėsi. Iki Stelmužės ąžuolo veda labai vingiuotas kelias, ir tiek vaikams, tiek suaugusiems važiavimas autobusu yra didelė atrakcija. Atvažiavę pamatėme kelių tūkstančių senumo medį – Stelmužės ąžuolą, tikrą galiūną, seniausią Pabaltijyje. Aplankėme seniausią Lietuvoje medinę bažnyčią. Pabuvome Kvintiškėse, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje, prie Ilgio ežero.
Dar vėliau pravažiavome Sartų ežerą, žirgyną. Sustojome skulptūrų parke, prie Sartų ežero. Netoliese esančio apžvalgos bokšto, pastatyto ant kalvos, aukštis – 33 metrai. Tai labai įspūdingas reginys.
Aplankėme Antazavės dvarą. Apžiūrėjome Emilijos Pliaterytės mamos dvarą iš išorės, užsukome į vidų. Viduje įkurtas meno muziejus. Grožėjomės menininkų darbais. Gidas Evaldas papasakojo dvaro istoriją.
Pabuvę nuostabioje gamtos apsuptyje, praturtinę savo žinias apie Zarasų kraštą, susipažinę su nepaprasto grožio gamtos kampeliais, įspūdingomis turistinėmis vietovėmis, būdami pakilios nuotaikos, grįžome į Alytų. Dėkojame edukacinės išvykos organizatoriams už puikią kelionę.
Milda Vilkelytė,
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
